Vėdinimas. Tinkamo vėdinimo problemos ir sprendimo būdai

Kiekvieną dieną tenka atsakinėti į paklausimus telefonu arba konsultuoti interesantus gyvai vienu ir tuo pačiu klausimu - nusipirkome naujus langus, o jie rasoja, oras kambaryje troškus. Ką daryti? Gelbėkit!!!

Visų pirma derėtų pabrėžti, kad nei langų gamintojai, nei profilis, iš kurio pagamintas sandarus langas, nei stiklo paketas dėl to nėra kalti. Kai kuriais atvejais, jei langas įstatytas neteisingai, gali rasoti angokraščiai. Tačiau tai - atskira tema.

Langai paprastai keičiami į sandaresnius - plastikinius ar medinius - norint sutaupyti šilumą, apsisaugoti nuo skersvėjų ir triukšmo, sklindančio iš gatvės. Šiuolaikinės technologijos užtikrina labai geras lango šilumines bei triukšmo slopinimo charakteristikas. Skelbiamos lango charakteristikos galioja, kol langas yra sandariai uždarytas. Tačiau jei langą praveriame - visi kruopščių bandymų rezultatai nebetenka prasmės. Visgi langus varstyti mes esame priversti, nes žmogaus organizmas nėra prisitaikęs gyventi be oro. Apsaugoti langus nuo rasojimo, sienas nuo pelėsių atsiradimo, pakeisti orą patalpoje grynesniu, pašalinant nemalonius kvapus ir drėgmę galima tik vėdinant patalpas. Labai svarbu tai, kaip mes vėdinsime patalpas ir ar tas vėdinimas bus tikrai efektyvus. Todėl reikėtų panagrinėti galimus būsto vėdinimo būdus.

Būstą galima vėdinti dvejopai - natūralaus ar priverstinio vėdinimo pagalba.

Natūralus vėdinimas tikrai bus pakankamas gyvenamose patalpose, kur teisingai įrengti oro šalinimo kanalai. Natūralus vėdinimas yra labiausiai paplitęs vėdinimo būdas pasaulyje.

Kad vėdinimas veiktų, visų pirma reikia įrengti oro pritekėjimo įtaisus, po to išsandarinti visas vidines duris, nupjaunant jų apačią arba įrengiant specialias orui laidžias groteles jų apačioje. Sekantis žingsnis yra traukos vėdinimo kanaluose (pagalbinėse patalpose) užtikrinimas natūraliu arba mechaniniu būdu. VĖDINIMAS TURI VYKTI NUOLATOS, NET IR TADA, KAI VIDUJE NĖRA ŽMONIŲ! (Pav. Nr.1)

Pav. 1.

Natūraliame vėdinime orą judėti verčia temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas. Dar reikšmės turi kamino arba vėdinimo kanalo aukštis. Be abejo, jei nėra vėjo ir temperatūra vasaros metu yra vienoda ir lauke, ir viduje, oro judėjimo tikėtis neverta. Stebuklų vėdinime nebūna. Reikėtų pabrėžti, kad tokiu metu neveiks nė viena natūralios ventiliacijos sistema.

Orlaides galima įrengti ne tik languose, bet ir sienose. (Pav. Nr.2 ir Pav. Nr.3) Tačiau, jei kalbėsime apie languose įrengtas orlaides, tai jos nepakenkia langui daugiau, nei įrengiant varstomą lango dalį.

Pav. 2.	Pav. 3.

Pasirenkant orlaides reikėtų atkreipti dėmesį į jų charakteristikas arba laidumą orui esant fiksuotam slėgių skirtumui. Skaičiuojamasis natūralaus vėdinimo slėgis yra 10Pa. Orlaidės pralaidumas, esant skaičiuojamam slėgio skirtumui, turi atitikti statybiniame reglamente nurodytąjį. Praktiškai reikėtų įsivaizduoti, kad oras patalpoje turėtų pasikeisti apie 0,8 karto per valandą. Taigi būtina apskaičiuoti kambario tūrį ir tada priderinti orlaidžių kiekį, remiantis jų charakteristikomis. Geriausia būtų pasirinkti automatiškai veikiančias orlaides, kurios pačios priderina oro apykaitą kambaryje, priklausomai nuo kambario užimtumo. Tokias orlaides valdo specialūs jutikliai, jautrūs drėgmės pokyčiams patalpų ore.

Žmonės su iškvepiamu oru išgarina labai daug vandens, kuris tvyro ore, jei nevėdinama. Tie garai, atsiradus atitinkamoms sąlygoms, vėl virsta vandeniu (rasoja langai, drėksta sienos). Lango rasojimas žiemos metu labai priklauso nuo patalpos vidaus temperatūros apskritai ir nuo lango stiklo temperatūros. Jei santykinis drėgnumas patalpos ore yra RH=70% ir t = +20^oC, tai lango stiklui, įšilusiam tik iki 14^oC, jau iškyla pavojus sudrėkti iš vidaus. Oras, patenkantis pro orlaidę, įrengtą sandariame lange ir tekėdamas į patalpos vidų praeina taip vadinamą terminį barjerą, kuomet pašilęs jis labai greitai sausėja. Sausesnis oras patekęs į patalpą "praskiedžia" drėgną orą patalpoje, ko pasėkoje rasos taško temperatūra tampa žemesnė, t.y. lango stiklas gali būti šaltesnis, bet rasa neiškris. Visais atvejais rekomenduojama, kad po langu būtų nors nedidelis šildymo radiatorius. Šiltas oras kylantis nuo radiatoriaus apiplauna lango stiklą, nunešdamas informaciją apie drėgmę orlaidės jutikliui. Tokiu būdu orlaidė atsidarys plačiau ir įleis daugiau gryno oro, neleisiančio atsirasti perteklinei drėgmei patalpos ore ir ant šaltesnių paviršių. Šiltas konvekcinis oras pagerina gryno oro pasiskirstymą patalpoje, todėl patalpos vėdinamos efektyviau.

Dar vienas svarbus faktorius, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį - tai triukšmo slopinimas. Yra daugybė orlaidžių modifikacijų, kurios skirtos tik oro įleidimui į patalpą, tačiau tai tas pats kaip praviras ar nesandaraus langas. Pasirinkite orlaides su triukšmo slopinimo savybėmis ir nuo to lango savybės tik pagerės, nes nė vienas langas neturi triukšmo slopintuvo, kai jį praveriame.

Jei pasirinkote orlaides įrengiamas languose, žinokite, kad jų sumontavimo metodika ir technologija yra tokia, kad kuo mažiau atverti sandarias profilio kameras, bei pažeisti lango standumą. Tikrai nepatirsite didesnių šildymo sąnaudų dėl to, kad orlaidės įrengtos languose ar sienose (langai netaps šaltesni). Tačiau reikia atsiminti, kad vėdinimas apskritai visais atvejais yra šiluminės energijos praradimas. Klausimas vienas - kiek tos energijos prarandame, esant vienai ar kitai vėdinimo sistemai? Kitas logiškai išplaukiantis klausimas - jei su viena sistema sutaupome daugiau šilumos, tai kiek gi reikia investuoti, kad ją įrengti? Kiek kainuos eksploatacija? Kada vėdinimo sistema atsipirks? Į šiuos klausimus galima atsakyti tik nuodugniai susipažinus su namo ar buto projektu ir atlikus skaičiavimus. Todėl niekados nepasikliaukite paviršutiniškais reklaminiais įtikinėjimais. Remkitės faktais ir skaičiais.

Dar šiek tiek ekonomijos. Dauguma užsakovų, statydamiesi namą, sutaupo įsirenginėdami nevarstomus, vitrininius langus. Įrengiant orlaidę tokiame lange sutaupoma apie 200-250 Lt. Reikia pabrėžti, kad orlaidės įrengimas vitrininiame lange yra dvigubai brangesnis nei varstomame. Be to, ten reikia naudoti daugiau komplektuojančių detalių. Tačiau tai vis viena yra pigiau, nei varstomos lango dalies įrengimas.

Tam, kad vėdinimas veiktų, yra būtinas ne tik oro pritekėjimas, bet ir ištraukimas. Galime sumontuoti daugybę orlaidžių, tačiau, jei nebus oro traukos vėdinimo kanaluose, tikėtis, kad patalpos vėdinsis, būtų naivu. Oras negali cirkuliuoti per tą patį plyšelį, pro kurį pritekėjo. Tačiau, kaip žinia, natūralus vėdinimas labai priklauso nuo gamtinių sąlygų.

Pats geriausias būdas atsiriboti nuo gamtinių faktorių - įrengti centrinio oro šalinimo ventiliatorių namo palėpėje ar rūsyje, apjungiant visas pagalbinių patalpų vėdinimo šachtas. Tokiu atveju ventiliatorius veikia pastoviai. Oro srautai reguliuojami tik orlaidžių ir grotelių skerspjūvio kitimo pagalba. Norėčiau pabrėžti, kad tai ne tas pats, kaip įrengti tradicinę mechaninio vėdinimo sistemą, ar rekuperacinio vėdinimo sistemą. Toks įrengimo būdas yra kelis kartus pigesnis. Galima įrengti jau apgyvendintame name ar bute, nepakenkiant apdailai. (Pav. nr. 4)

Pav. 4.

Daugelis naujakurių yra įsitikinę, kad vonios kambaryje ar WC įsirengus mažą ventiliatoriuką visos vėdinimo problemos bus išspręstos. Tačiau taip nėra.Visų pirma, ventiliatoriukai importuojami į mūsų šalį iš pietinių arba šiltesnių kraštų. Ten paprastai oro pritekėjimas yra neribojamas orlaidžių, nes vietoj lango dažniausiai yra vien žaliuzės. Ventiliatoriukai veikia efektyviai šalindami didelį oro kiekį. Lietuvoje praktikuojamas ventiliatoriukų įjungimas kartu su apšvietimu atitinkamoje patalpoje. Tai iš principo yra neteisinga, nes patalpų apšviestumas visiškai nesusijęs su oro užterštumu. Paprastai vonios kambario durys esti sandarios (vėl neteisinga nuostata) ir, įsijungus ventiliatoriuką besimaudant, jis dirba tuščiai, nes oras nebeturi iš kur patekti vidun, kad galėtų būti ištrauktas. Tarkime, kad įrengėte ventiliatoriuką su laikmačiu ar įjungimu atskirai nuo apšvietimo, išsandarinote duris, tačiau norimo efekto negalite pasiekti. Taip yra todėl, kad oro pritekėjimą kambariuose riboja orlaidės arba lango atidarymo padėtis. Jei atidarysime orlaides ar langus, kad pakaktų oro ventiliatoriaus našumui patenkinti, pajusime, kaip greitai kambariuose atšalo. Kita vertus, kai ventiliatoriukas neveikia, niekas nebesukuria traukos, vėdinimo šachtos anga būna užgriozdinta ventiliatoriaus korpusu ir vėdinimas visiškai nebevyksta. O juk patalpas reikia vėdinti pastoviai.Pavienių ventiliatoriukų įrengimas dažniausiai tik sukelia chaosą vėdinamame objekte ir mažai ką tepadeda

Kai vėdinimo objektas yra individualus namas ar vidutinio dydžio butas, natūralaus vėdinimo sistema paprastai atsieina apie 1500-2000 Lt (įskaitant įrengimo kaštus). Jei pasirinksite vėdinimo sistemą su mechaniniu oro šalinimu, jums teks "pakloti" nuo 3000 Lt iki 6000 Lt, priklausomai nuo norimos modifikacijos.

Bet kuriuo atveju geriausiai yra pradėti nuo projekto ir sąmatos sudarymo. Siūlytume kreiptis į firmas, profesionaliai užsiimančias gyvenamo būsto vėdinimu.

Galiausiai derėtų pasakyti, kad vėdinimas yra bene pagrindinis kriterijus, apsprendžiantis naujo ar rekonstruoto pastato su naujos kartos langais ir apšiltintomis sienomis kokybę. Pagerėjus terminiam - drėgmės balansui ir sumažėjus pertekliniam oro ištraukimui, profesionaliai įrengta vėdinimo sistema turėtų maloniai nustebinti gyventoją savo pranašumais

Užsisakykite meistro paslaugas dabar, spausdami čia.- PASLAUGOS UŽSAKYMAS.
Visos meistras1.lt paslaugos.